Sodinių šilauogių ypatumai

Sodinių šilauogių uogos ne tik skanios. Jose aptinkama didžiulė įvairovė biologiškai aktyvių medžiagų, kurios saugo žmogaus organizmą nuo kenksmingo užterštos aplinkos poveikio, gerina kraujagyslių būklę ir regėjimą, reguliuoja virškinimo sistemos darbą. Šios uogos tinka alergiškiems žmonėms, kurių organizmas netoleruoja braškių ir aviečių. Nustatyta, kad šilauogės pagerina diabetu sergančių žmonių savijautą. Šilauogių uogose yra įvairių organinių rūgščių (citrinos, gintaro, chino, obuolių), vitamino C, iš angliavandenių daugiausia yra gliukozės ir fruktozės. Šilauogių uogų antocianinai naudojami kaip natūralūs dažai maisto produktams nuspalvinti. Maisto pramonėje nuolat didėja natūralių dažų poreikis: pirkėjai pageidauja, kad produktuose nebūtų sintetinių priedų. Iš šilauogių uogų išskirti net 25 skirtingi antocianinai, kai avietėse rasti tik 5, juoduosiuose serbentuose ir aronijų vaisiuose - 4. Todėl kokybine antocianinų sudėtimi šilauogės yra nepakeičiamos mūsų regėjimui, geram nervų sistemą sudarančių ląstelių funkcionavimui, kraujagyslių būklei.



Dešimt pradedančiųjų šilauogių augintojų klaidų

Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo sodinės šilauogės. Gal ir ne be reikalo. Jų uogos išties skanios, o mokslininkų teigimu ir labai naudingos sveikatai dėl savo unikalios sudėties. Tačiau pasisodinę vieną ar kelis šilauogių krūmus augintojai dažnai nusivilia: derlius nedidelis, uogų kekės ne tokios įspūdingos kaip rodoma kataloguose. Kodėl taip atsitinka? Priežasčių gali būti įvairių:

1. Nerūpestingai parinkta vieta. Sodinės šilauogės nelepios, bet joms reikia purios, laidžios žemės. Visiškai netinka sunki žemė, pavyzdžiui moliai. Žinotina, kad šilauogės toje pačioje vietoje gali augti 20-30 metų. Todėl parinkti tinkamą vietą labai svarbu, nes padarytų klaidų, įveisę šilauoges, jau negalėsime pataisyti. Šilauogės - šviesomėgiai augalai, todėl pasodintos sode, kur joms šviesą užstoja dideli medžiai ar vaismedžiai, derės prastai. Parinkite saulėtą vietą. Sodo sklype šilauoges galima auginti bet kokioje žemėje, žinoma, jeigu kiekvienam augalui kasamos duobės ir pripildomos jam tinkamo substrato.

Šilauogių auginimas

2. Netinkamas dirvožemio rūgštingumas, t. y. pH Sodinės šilauogės yra specifiniai augalai, nes joms augti būtinas rūgštus dirvožemis, kurio pH 3,5-4,8. Net ir nedidelis pH nuokrypis į vieną ar kitą pusę mažina krūmo gyvybingumą ir produktyvumą. Augalai skurs ir menkai derės. Todėl prieš sodinant šilauoges būtina gerai ištirti dirvožemį: gerai būtų nustatyti ne tik pH, bet ir humuso, fosforo, kalio kiekius. Dirvožemio pH patartina stebėti nuolat, ypač jei šis rodiklis yra arti šilauogėms tinkamos ribos. Šilauogėms gerai tiktų substratas sumaišytas iš 1 dalies durpių ir 2 dalių pjuvenų. Jeigu dedama toks kiekis pjuvenų, būtina įberti šiek tiek azoto trąšų, reikalingų medieną skaidančių bakterijų veiklai.

3. Prasta sodinamoji medžiaga. Nors šilauogės laikomos nelepiais augalais, vienas jų „minusų“ – sergamumas įvairiomis grybinėmis ligomis. Plečiantis pramoniniams šilauogynams, deja, gausėja ir ligų. Grybinių ligų sukėlėjai gali pažeisti įvairias augalų dalis: stiebus, jaunus ūglius, lapus, žiedus. Todėl auginant šilauoges labai svarbu sveika sodinamoji medžiaga. Prieš įsigydami įsitikinkime, kad sodinukai sveiki, neužsikrėtę. Gerai išsivystę augalai turi turėti 2-3 ūglius, jų aukštis 40-50 cm. Pasirinkdami sodinamąją medžiagą taip pat apžiūrėkime ar nėra apšalusių ūglių, ar gerai išsivysčiusios šaknys. Pasodinus ligotą sodinuką, tikėtis gausaus derliaus neverta. Versliniuose šilauogynuose augintojai per vegetaciją krūmus ne vieną kartą purškia fungicidais.

4. Netinkamai paruoštos šaknys prieš sodinimą Prieš sodinimą augalus reikia gerai palaistyti. Sodinant iškastus augalus, šaknis tvarkingai paskirstykime ant duobės paviršiaus. O augintų konteineriuose sodinukų šaknų gumulą atsargiai praardykime, kad prigijusios šaknys galėtų laisvai skleistis. Pasitaiko atvejų kai sodinukas auginamas per mažame konteineryje, jo šaknys tankiai susipina. Nieko gero nebus, jeigu tokį augalą tiesiog iškelsime ir įstatę į duobę užpilsime žemėmis. Konteineryje suspaustas sodinukas net ir laisvėje nebepajėgia kaip reikiant išskleisti šaknų į šonus ir įsitvirtinti.

5. Per giliai pasodinti sodinukai. Krūmeliams reikia iškasti tinkamo gylio (iki 0,5 m) ir pločio (1m) duobes, o jų dugne būtina įrengti drenažą (įpilti sluoksnį žvyro), ypač jei sodo dirvožemis sunkus, nelaidus. Geriausia kai duobės paruošiamos rudenį, pripildomos substrato, o sodinama pavasarį, kai jis susiguli. Jeigu krūmus mulčiuosime, sodinukus sodinkime tokiu gyliu, kokiame jis augo iki tol. Jeigu nemulčiuosime, į nuolatinę vietą sodinkime 2-3cm giliau. Patariama mulčiuoti, nes po mulčo sluoksniu geriau pasiskirsto drėgmė, augalų šaknys geriau apsaugomos nuo išdžiuvimo. Be to, mulčiuotoje dirvoje mažiau svyruoja temperatūra.

6. Nekontroliuojamos piktžolės, nerūpestingas herbicidų naudojimas Prieš sodinant šilauoges būtina išnaikinti daugiametės piktžoles. Jei vėliau leisime šilauogėms varžytis su jomis, be abejo, nugalės piktžolės. Reikia nepamiršti, kad pagrindinė šilauogių šaknų sistemos dalis yra iki 30 cm gylyje. Naujos šaknelės auga arti žemės paviršiaus. Todėl jei naudosime herbicidus piktžolėms naikinti, jie gali pažeisti ir šilauogių šakneles. Dažnai krūmams padaroma daug žalos nemokšiškai naudojant raundap. Todėl jį purkšti reikia taip, kad chemikalo nepatektų ne tik ant šilauogių, bet ir ant substrato virš jų šaknų.

7. Netinkamas krūmų genėjimas. Norint, kad šilauoges gerai derėtų, būtina kiekvienais metais formuoti ir genėti krūmus. Genėjimo tikslai yra keli: išlaikyti uogų stambumą ir išvengti pernelyg stipraus derėjimo; optimizuoti vainiko tankumą; pašalinti sergančias ir pažeistas šakas; pagerinti kritulių drėgmės ir išpurškiamų trąšų patekimą prie šaknų; pagerinti viso vainiko apšvietimą ir ventiliaciją. Tinkamai genint išlaikomos krūmo biologinės savybės, produktyvumas, apsaugoma nuo ligų plitimo, uogos būna kokybiškesnės. Tinkamiausias laikas genėti – ankstyvas pavasaris. Pirmiausia išpjaunami seni, apšalę ir ligų pažeisti stiebai, taip pat vienas kitą liečiantys. Bendra taisyklė tokia – krūme neturi būti senesnių kaip 4 metų amžiaus stiebų. Ypač daug ūglių išaugina jauni krūmai. Jeigu visi paliekami, sulėtėja augalo augimas, mažėja derlingumas, nes per daug sutankėję krūmai prasčiau apšviečiami ir žiediniai pumpurai formuojasi tik išorėje.

8. Vandens režimo nepaisymas. Šilauogės gana jautrios vandens trūkumai ar jo pertekliui. Ypač negerai, jeigu drėgmės trūksta pirmaisiais dviem mėnesiais po pasodinimo, taip pat augalams žydint, formuojantis užuomazgom, augant uogom. Jei sausra nokimo metu tęsiasi ilgai, sutrinka ūglių augimas ir kitų metų žiedinių pumpurų formavimasis. O tai mažina būsimą derlių. Sausrų metu nelaistomos šilauogės sunokina mažytes ir neskanias uogas. Negerai ir vandens perteklius. Jeigu šilauogių šaknys bus ilgiau kaip parą vandenyje, krūmas žus. Šilauogės laistomos tiek, kad dirva būtų drėgna, bet neįmirkusi.

9. Pertręšimas. Tai viena dažniausiai pasitaikančių augintojų klaidų. Šilauogėms šiek tiek trąšų reikia, bet jų negalima berti per daug. Negalima tręšti neprigijusių augalų. Pirmaisiais metais tręšiama taip pat labai atsargiai. Netręškime sausu ir vėjuotu oru.

10. Derėjimo pradžia. Šilauogės gali derėti jau pirmaisiais metais po pasodinimo. Tačiau to neleiskime. Paaukoję pirmąjį derlių, turėsime stipresnius ir gyvybingesnius augalus ateityje. Pirmaisiais metais reikia išskabyti žiedinius pumpurus, nes brandindami derlių dar nespėję sustiprėti augalai daug maisto medžiagų skirs uogoms ir ateityje bus gerokai skurdesni. Pirmaisiais metais būtina leisti augalams galutinai prigyti ir išauginti tvirtus ūglius. Tuomet jie augintojams už rūpestį gausiau derės kitais metais ir ateityje. Normalų derlingumą šilauoges pasiekia būdamos šešerių metų.



Jau yra ir lietuviškų šilauogių veislių

Sodinių šilauogių tyrimai VDU Kauno botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriuje yra vykdomi nu 1995 m. Jau galima tvirtai teigti, jog šie iš Šiaurės Amerikos į Europą atkeliavę augalai puikiai auga ir dera mūsų klimato sąlygomis. Viso pasaulio selekcininkai daug dirba su šia viena naujausių sodo kultūrų. JAV, Naujojoje Zelandijoje, Vokietijoje išvestos veislės gerokai pranoksta senąsias, auginamas jau daugiau nei šimtą metų.

Paskutinėmis 2011 m. dienomis iš Lenkijos atsiųstas patvirtinimas, kad sodinių šilauogių veislėms, kurios 2008 metais buvo perduotos atestuoti Lenkijos centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymo tarnyboje (COBORU), sėkmingai atlikta tarptautinė ekspertizė ir jos atitinka visus veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus. Tai ne tik naujų veislių autorių, bet ir Pomologijos mokslo sektoriaus specialisčių darbo vaisius. Jos metų metais puoselėjo didžiulę sodinių šilauogių kolekciją, rinko ir tvarkė duomenis.

Šių veislių atranka prasidėjo nuo kelių dešimčių įvairiausių sėjinukų tyrimų. Ir tikrai teko atmesti daug vertingų sėjinukų, kol buvo atrinkti patys geriausi.

VDU Kauno botanikos sode ir Lenkijoje būsimosios veislės buvo lyginamos su JAV išvestomis pusiau aukštaūgėmis šilauogių veislėmis „Northcountry“, Brunswick“, „Northblue“ ir „Blomidon“. Lietuviškos veislės nuo minėtų užsienietiškų skiriasi savo ankstyvumu, išskirtiniu derlingumu, vertinga biochemine sudėtimi ir skoniu. Jos atsparios grybinėms ligoms ir puikiai ištveria žiemos šalčius. Mūsų veislių augalai labai gerai dauginasi, greitai plečiasi.

Parenkant vardus šioms pirmoms lietuviškoms veislėms autoriams nekilo abejonių, kad pati geriausia veislė turėtų būti pavadinta „Danutė“. Taip nuspręsta pagerbti šviesaus atminimo dr. Danutės Budriunienės atminimą. Kita veislė pavadinta „Freda“.

Moksliniai tyrimai tęsiasi. Mūsų sodinių šilauogių kolekcija tapo Nacionalinės mokslo programos“ Sveikas ir saugus miestas“ baze. Kompleksinius tyrimus vykdys VDU Kauno botanikos sodo ir Gamtos mokslų fakulteto, Vilniaus universiteto, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Toliau tyrinėsime šias vertingas uogas, ieškosime galimybių jas plačiau panaudoti maisto ir farmacijos pramonėje.

Botanikos sode nuolat vyksta moksliniai-praktiniai seminarai, mokslininkai ir specialistai taip pat skaito paskaitas visoje Lietuvoje. Dabar pomologijos mokslo sektorius vykdo projektą „ Naujausių mokslo žinių ir pažangiausių technologijų taikymas įrengiant sodinių šilauogių plantacijas ir ūkininkaujant jose“, finansuojamą iš Europos žemės ūkio paramos ir Žemės ūkio ministerijos lėšų. Projektas sudarė galimybes skleisti informaciją apie šios naujos sodo kultūros auginimą Lietuvoje. Šio projekto tikslas – įsteigti parodamuosius bandymus visoje Lietuvoje, įdiegti naujausias sodinių šilauogių plantacijų auginimo ir priežiūros technologijas ir mokyti ūkininkus. Todėl nuolat vyks mokomieji – praktiniai seminarai ir lauko dienos.

Kol kas dar nieko negalime pasakyti apie naujų veislių sodinukų platinimą ir pardavimą: nesureguliuota teisinė veislių apsauga. Kai pradėsime pardavinėti, būtinai paskelbsime.

„Danutė“ - labai ankstyva veislė, uogos skinamos liepos pradžioje. Uogos apvalios, vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, labai skanios, pasižymi maloniu aromatu. Odelė tamsiai mėlyna, padengta intensyviu vaškiniu apnašu. Sunokusiose uogose yra apie 15,1 proc. sausųjų medžiagų, 10,2 proc. cukrų, 324 mg/100 g antocianinų. Tinka vartoti šviežias ir perdirbti. Kekės sudėtinės, ilgos ir tankios. Krūmai vidutinio augumo, platūs. Išauga daug šakninių atžalų. Vidutinis derlius 3,3kg nuo krūmo. Labai gerai dera kasmet, atspari grybinėms ligoms, vėlyvoms pavasarinėms šalnoms ir ištverminga žiemą.

„Freda“ - labai ankstyva veislė, uogos taip pat skinamos liepos pradžioje. Jos apvalios, vidutinio didumo, paskutinio rinkimo smulkesnės. Odelė tamsiai mėlyna, tvirta, vaškinis apnašas vidutinio intensyvumo. Uogos yra gana tamsios spalvos, skanios, lengvai skinamos. Sunokusiose uogose yra 13,6 proc. sausųjų medžiagų, 8,6 proc. cukrų, 330 mg/100 g antocianinų. Tinka vartoti šviežias ir perdirbti. Kekės sudėtinės, trumpos, gana retos. Krūmai vidutinio augumo. Veislė pasižymi dideliu ištvermingumu žiemą, atspari vėlyvoms pavasarinėms šalnoms, grybinėms ligoms. Išaugina mažai šakninių atžalų. Vidutinis derlius - 2,7 kg nuo krūmo, dera kasmet.

Galbūt norite įsigyti www.silauoges.lt domeną ? Siūlykite.